Straipsniai

Žalioji arbata ir jos poveikis

Žalioji arbata yra gaminama iš augalo, vadinamo Camellia sinensis, džiovintų lapų. Žalioji arbata kilus iš Kinijos, tačiau yra siejama su daugeliu kultūrų visoje Azijoje ir yra seniausia žinoma arbata pasaulyje, kuri vartojama jau daugiau nei 4000 metų. Arbata po vandens yra populiariausias gėrimas pasaulyje, tačiau iš visos išgeriamos arbatos tik 20% sudaro žalioji arbata ir net 78% – juodoji. Daugiausiai žaliosios arbatos pagamina ir eksportuoja Kinija. Žalioji arbata yra mažiausiai perdirbta arbata rinkoje (po baltos arbatos) ir todėl pasižymi daugeliu žmogaus organizmui naudingų savybių ir yra laikoma vienu iš sveikiausių gėrimų pasaulyje.

 

Žaliosios arbatos nauda sveikatai

 

Žalioji arbata yra žinoma dėl didelio antioksidantų kiekio, vadinamų polifenoliais. Taip pat joje yra galingo antioksidanto katechino – epigalokatechino (EGCG) ir kitų naudingų organizmui medžiagų: taninų, fluorido, daug vandenyje tirpių vitaminų ir mineralų. Žalioji arbata naudojama reguliuoti cukraus kiekiui kraujyje ir kraujo spaudimą, ji stiprina imuninę sistemą, saugo nuo opų susidarymo, kontroliuoja uždegimo procesus, saugo nuo gripo ir peršalimo, saugo nuo dantenų ligų ir blogo burnos kvapo. Tyrimai parodė, kad žalioji arbata padeda apsisaugoti nuo streso, lėtinio nuovargio, gydo odos problemas, mažina uždegimą sergant artritu, mažina cholesterolio kiekį ir širdies ligų riziką.

 

Vėžys

 

Pagal Nacionalinį vėžio institutą, žaliojoje arbatoje esantys polfenoliai slopina naviko augimą ir saugo nuo žalingo ultravioletinių spindulių (UVB) poveikio. Taip pat pastebima, kad valstybėse, kuriose sunaudojama daugiausiai žaliosios arbatos, sergamumas vėžiu yra mažesnis, tiesa, negalima nustatyti ar tai dėl arbatos ar dėl kitų gyvenimo būdo faktorių. Vienas atliktas tyrimas parodė, kad moterys gėrusios žalią arbatą, turėjo 50% mažesnę tikimybę susirgti kasos vėžiu, nei tos, kurios negėrė. Kiti tyrimai taip pat patvirtinimo žaliosios arbatos naudą dėl kitų vėžio rūšių kaip prostatos, krūties, šlapimo pūslės, storosios žarnos, kiaušidžių, stemplės, plaučių, odos ir skrandžio vėžio. Manoma, kad arbatoje esantys polifenoliai gali nužudyti vėžines ląsteles arba slopinti jų augimą, tačiau tiksli tokio poveikio priežastis vis dar nėra žinoma.

 

Širdies ligos

 

Amerikos medicinos asociacijos žurnale paskelbti tyrimų rezultatai, kurie teigia, kad žalioji arbata sumažina mirtingumą dėl daugelio priežasčių, tarp jų ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrime dalyvavo 40 tūkstančių Japonijos gyventojų, kurie išgėrė ne mažiau kaip 5 puodelius žaliosios arbatos kasdien ir kurie gėrė vieną arba mažiau puodelį žaliosios arbatos. Tyrimo dalyviai, kurie išgėrė 5 puodelius arbatos ir daugiau, turėjo žymiai mažesnę mirtingumo riziką.

 

Atmintis

 

Atlikti tyrimai parodė, kad žalioji arbata teigiamai veikia pažinimo funkciją ir darbinę atmintį. Tie patys tyrimai parodė, kad žalioji arbata gali padėti gydant pažinimo funkcijos sutrikimus, pavyzdžiui, demenciją (silpnaprotystę), tačiau tam pavirtinti būtina atlikti daugiau tyrimų. Taip pat kiti atlikti tyrimai parodė, kad žalioji arbata gali padėti išvengti problemų su atmintimi vyresniame amžiuje.

 

Insultas

 

Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad žalioji arbata ir kava gali sumažinti insulto riziką. Tyrime, kuris truko 13 metų, dalyvavo daugiau nei 80 tūkstančių dalyvių. Rezultatai parodė, kad žmonės reguliariai gerdami bent 4 puodelius žaliosios arbatos kasdien turėjo 20% – 30% mažesnę tikimybę nei tie, kurie ją gėrė retai.

 

Diabetas

 

Šiuo klausimu tyrimai nėra nuoseklūs, kadangi vienų tyrimų metu buvo nustatyta, kad žalioji arbata gali sumažinti tikimybę susirgti 2 tipo diabetu, tačiau kitų tyrimų metu nepavyko nustatyti ryšio tarp žaliosios arbatos ir rizikos susirgti diabetu.

 

Svorio netekimas

 

Žaliosios arbatos gėrimas metant svorį tapo pasauliniu reiškiniu. Taip atsitiko dėl to, kad ši arbata padeda paspartinti medžiagų apykaitą ir kartu deginti riebalus. Manoma, kad pagrindinis šioje arbatoje esantis antioksidantas katechinas daugiausiai ir atsakingas už riebalų deginimą. Žmonėms, kurie turi antsvorio ar kurių nutukimo laipsnis vidutinis, žaliosios arbatos ir kofeino derinys padeda numesti svorio ir palaikyti gerą fizinę būklę. Mokslininkai taip pat teigia, kad kofeinas padeda vykdyti riebalų oksidaciją.

Prieš keletą metų Olandijoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo mėginama ištirti ryšį tarp žaliosios arbatos ir svorio metimo, patvirtino minėtų mokslininkų teiginius. Tyrimo dalyviai, kurie gėrė kofeino turinčią žaliąją arbatą, neteko daugiau svorio. Netgi tie, kurie įprastai gerdavo arbatą be kofeino, pastebėjo, kad jų juosmens apimtis ir kūno svoris sumažėjo.

Japonijoje atlikto tyrimo metu 250 vyrų ir moterų tris mėnesius buvo duodama skirtingas kiekis žaliosios arbatos ekstrakto. Tie, kurie suvartojo didžiausią jo kiekį, atsikratė riebalų ir numetė svorio, o jų kraujospūdis ir cholesterolio lygis sumažėjo. Jei Jūsų pagrindinis tikslas – numesti svorio, kad gautumėte maksimalia naudą, žaliąją arbatą gerkite reguliariai.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad, jei esate nutukę ar turite antsvorio, vien gerti žaliąją arbatą nepakaks. Taip pat svarbu derinti kitus svorio metimo metodus, pavyzdžiui, tinkamai maitintis ir sportuoti. Tik tokiu atveju žalioji arbata bus puiki pagalbinė priemonė metant svorį.

 

Kada žaliosios arbatos nevartoti

 

Žaliojoje arbatoje yra kofeino (20-45mg puodelyje), todėl žmonėms, turintiems problemų su miegu ir nervų sistema reikėtų vartoti atsargiai.

Arbatoje yra taninų, kurie, atsižvelgiant į sąlyčio su oro ar karštu vandeniu trukmę, gali virsti tanino rūgštimi. Tainino rūgštis gali dirginti skrandžio gleivinę ir padaryti įtaką skrandžio opos atsiradimui.

Nėščioms moterims, turinčioms problemų su kraujo spaudimu, inkstais, kepenimis, skrandžiu ir nervų sistema, reiktų vengti žaliosios arbatos ir jos papildų.

atgal